Europa. Asfaltas
2008-11-22
Nuotraukų: 4
WRC: Ispanija ir Prancūzija
Vienos paskui kitas įvyko dvejos Pasaulio ralio čempionato (WRC) varžybos, Ispanijos ralis ir Prancūzijos ralis. Dabar, nurimus pirmosios mūsų Seimo rinkimų bangos šurmuliui, galima aptarti, kas įdomaus atsitiko WRC pasaulyje.
Reikia atvirai pasakyti, kad Ispanijos ralis yra ryškus pratendentas tapti „neįdomiausių metų varžybų“ titulo laimėtoju. Lyg būtų įvykusios žiedinės lenktynės siauromis gatvėmis, kur negalima lenkti. Bet toks pareiškimas nereiškia, kad nėra apie ką kalbėti.
Pirmiausia, aplinka. Girdėjau radiją kalbant, kad Ispanijos miestų gatvėse stovi apdulkėję automobiliai, nes krizė, nes benzinas tapo prabangiu pirkiniu, kurį ne kiekvienas gali sau leisti. Bet Katalonijoje prie greičio ruožų tokių nuotaikų nesimatė.
Ispanijos ralio greičio ruožai tikrai labiau primena žiedinių lenktynių trasas, tai platus, lygus ir kibus asfaltas. Ypač pirmiesiems ekipažams. Nes daugelis posūkių yra kertami, vadinasi, vėliau asfaltas vietomis pasidengia žvyru. Net keletas vairuotojų minėjo, kad posūkiuose linkę vengti kirtimo, dviem ratais „nulipant“ nuo asfalto (daugiau kirsti paprasčiausiai nėra vietos), bet iš tiesų daugiau ar mažiau posūkius trumpina visi. Kai kuriose tokių kirtimų vietose asfalto briauna būna gana aukšta ir aštri, todėl didėja pavojus pažeisti pakabą, prakirsti padangas, sudaužyti ratlankius. Mikko Hirvonenas taip ir sakė: „Dabar, kai mūso padangose nėra, prieš kirsdamas posūkį pagalvoju du kartus.“
Priminsiu, kad mūsas yra padangos užpildas, masė, kuri pratrūkus padangai staigiai plečiasi ir užpildo, „užkiša“ įtrūkimą, leisdama pasiekti finišą, neprarandant laiko rato keitimui. Be abejo, kai ratas pažeidžiamas stipriai, mūsas negelbsti. Bet dažniausiai jo veikimo pakanka. Tiksliau, pakakdavo, nes, kaip minėjau, dabar WRC varžybose mūsas nenaudojamas.
Taigi, ralis švaraus, vėliau tampančio vietomis žvyruotu, asfalto. Posūkių kirtimai, stengiantis saugoti padangas. Įkalnės, nuokalnės. Posūkiai dažnai uždari, vadinasi, daugiau darbo ir atsakomybės šturmanams. Štai, pavyzdžiui, Liobas ir Petteris Solbergas turi įsivaizduoti posūkį, kurį turės tuoj pravažiuoti. O Hirvonenas nori turėti informaciją apie posūkio staigumą, ilgį, įveikimo greitį. Kiekvienas vairuotojas kažkaip savaip „apdoroja informaciją“.
Gana greitai po varžybų starto tapo aišku, kad savo namų varžybose Danielis Sordo „neįkąs“ Sebastieno Liobo tempo. Bet jis dešimtą kartą savo karjeroje finišavo antras. Šie du Citroen ekipažai ir užėmė dvi pirmasias vietas. Toliau – Ford. Prie šios komandos truputį stabtelėkime.
Kaip žinia, po serijos nesėkmių, atsitikusių Jari – Matti Latvalai ir Džianluidžio Gallio avarijos, Ford komandos vadovas Malkolmas Wilsonas šį tą perstatė. Ispanijos ir Prancūzijos varžyboms jis prie Latvalos automobilio vairo pasodino Fransua Diuvalį, o Latvalą „ištrėmė“ į Stobart Ford, kur šis vairavo Gallio automobilį. Nesunkiai galima atspėti, kad planas buvo toks: Latvala, kurio neslėgs taškų rinkimo atsakomybė, šiek tiek pasimokys važiavimo asfaltu ir prieš žvyro varžybas atgaus pasitikėjimą savimi, o Diuvalis iškovos komandinių taškų, panervins Liobą ir padės Hirvonenui siekti pergalės. Planas, nors gal ir neypatingai efektyviai, pasiteisino. Per abejas (Ispanijos ir Prancūzijos) varžybas greičio ruožuose nugalėjo: penkis kartus M. Hirvonenas, tris kartus F. Diuvalis, po vieną kartą J. M. Latvala ir D. Sordo. (Iš viso greičio ruožų buvo 34, 24 kartus pirmas finišavo S. Liobas.) Be to, Diuvalis gerokai padėjo Hirvonenui, šiam siekiant užimti kuo aukštesnes vietas kovoje dėl vairuotojų įskaitos taškų.
Taigi, po pirmojo Citroen dvejeto, trečiuoju ir ketvirtuoju Ispanijos varžybose finišavo Hirvonenas ir Diuvalis. Tokia eilės tvarka tik todėl, kad Diuvaliui buvo liepta praleisti Hirvoneną, ką jis ir padarė. Toliau – Petteris Solbergas, J. M. Latvala ir C. Atkinsonas, po jų, paskutinis aštuntuke, Andreas Mikkelsenas.
Ispanijos ralyje Subaru komanda pristatė naują trečiąjį ekipažą, prie kurio automobilio vairo sėdėjo Braisas Tirabassis (Brice Tirabassi), 2003-jų J-WRC Pasaulio čempionas, apie kurį jau pasakojau ankstesniuose rašiniuose. Ar galima debiutą pavadinti sėkmingu? Ispanijos varžybų greičio ruožuose Tirabassis buvo maždaug vienuoliktas – dvyliktas, finišą pasiekė dešimtas. Prancūzų Korsikoje jis gana ilgai laikėsi aštuntoje vietoje, bet dėl techninių problemų varžybų nebaigė. Debiutas lyg ir neprisvilo, bet visgi lieka neaišku, kodėl pasirinktas būtent šis vairuotojas, sezono pradžioje vairavęs priekiu varomą S-1600 klasės automobilį. Vargu ar vietos „žemiau taškų zonos“ domina Subaru. Tirabassis gali kovoti su Metju Wilsonu, su „Loeb–Killer“ Konradu Rautenbachu, bet aukščiau?.. Kviesti tik dėl to, kad jį komanda prisimena, ir kad jis šiuo metu nesusaistytas jokiu kontraktu? Asfalto specialistas? Ar gali šis vairuotojas naudingai prisidėti prie naujosios WRC Imprezos derinimo, rengimo asfalto varžyboms? Klausimų daugiau, nei atsakymų. Bet kuriuo atveju, kalbų apie ilgalaikius susitarimus kol kas nesigirdėjo, susitarta tik šių metų asfalto varžyboms, taigi, jei komandos vadovai nuspręs, kad ateinančių metų WRC sezonui nori turėti tris ekipažus, trečiuoju gali būti nebūtinai Braisas.
Rallye de France
Iš karto po Ispanijos Katalonijos WRC persikėlė į Prancūziją, į Korsiką. Šis ralis buvo gerokai įdomesnis. Intrigos lygį dar iki varžybų pradžios nubrėžė faktas, jog Sebastienas Liobas jau čia, savo namų ralyje, gali penktąjį kartą tapti Pasaulio čempionu. Tereikia, kad Mikko Hirvonenas finišuotų žemiau šeštos vietos. Iš tiesų, Sebastienas šiose varžybose tapo Pasaulio čempionu. Tik Sebastienas kitas ir čempionatas ne WRC. Bet apie viską iš eilės.
Korsikos varžybos kartais vadinamos 10 000 posūkių raliu. Asfaltas čia visai kitoks, nei Ispanijoje. Siauri keliai, staigūs posūkiai. Senas, ištrupėjusia kelio danga ir tame pačiame greičio ruože ką tik paklotas šviežias asfaltas.
Įvykių buvo daug. Į patį pirmąjį GR dėl šturmano klaidos 8 minutes pavėlavo Andreas Mikkelsenas, tokiu būdu užsidirbdamas 80 s laiko baudą. Į antrąjį GR 6 minutes pavėlavo Urmo Aava, tokiu būdu užsidirbdamas 1 min laiko baudą. Jis užtruko kelyje, kai teko skubiai remontuoti jo Citroen C4 WRC pakabą. Trečiajame GR Danis Sordo patyrė avariją, apgadino priekinę pakabą ir pažeidė automobilio saugos karkasą, tuo būdu varžybos jam pasibaigė, teisėjai neleido po remonto važiuoti vėl. Dėl šios priežasties Citroen nesurinko taškų išankstinei pergalei čempionato gamintojų įskaitoje, teks kovoti iki pabaigos.
Įdomią kovą buvo galima stebėti antrajame trejete, tarp J. M. Latvalos ir dviejų Subaru ekipažų, P. Solbergo ir C. Atkinsono, dažnokai po greičio ruožų jie keitėsi vietomis bendrojoje įskaitoje.
Varžybų eigos neaprašinėsiu. Kam norėjosi, stebėjote patys. Kas dar atsitiko svarbaus, ką dar verta paminėti? Paskirkime keletą žodžių estui Urmo Aavai. Labai greitai visus nustojo stebinti nuolatinis jo ekipažo buvimas „taškų zonoje“. Aava kovoja su žymiai labiau patyrusiais vairuotojais. Štai abiems Subaru ekipažams jis jau dabar yra realus konkurentas. Net jei nurašysime truputį Aavos nuopelnų šioje konkurencijoje dėl to, kad Imprezos dar „žalios“, reikalauja testavimo ir derinimo, vis tiek akivaizdu, kad jaunasis Urmo progresuoja labai sparčiai. Juolab, ant asfalto, o ne labiau „namų mokykloje“ įprasto žvyro. Galime tikėtis, jog ateinančiais metais jį pamatysime prie kurio nors gamyklinės komandos ar bent jau stiprios privačios WRC komandos automobilio vairo. Beje, kalbant apie automobilį, „negendantis“ Citroen estui vis pakiša nemalonumų. Štai Ispanijoje jis šeštajame GR turėjo vairo stiprintuvo problemų, o Prancūzijoje, kaip minėjau, vėlavo į startą dėl pakabos. Bet nepamirškime, kad tai vis dėlto ne „tikrosios gamyklinės priežiūros“ automobilis.
Ispanijos ralyje dalyvavo Gigis Gallis. Tiesa, jis vaikščiojo su ramentais ir vairavo automobilį su automatine pavarų dėže, bet susipažino su greičio ruožais ir visaip demonstravo po avarijos gerėjančią fizinę formą bei norą ir pasiryžimą dalyvauti WRC ateinančiais metais. Visa tai yra puiku, turbūt visi norėtume temperamentingąjį Gigį matyti prie kurio nors WRC automobilio vairo, bet jo šansai nėra labai geri. Viena vertus, nežinia, koks bus komandų finansavimas ir galimybės turėti daugiau ekipažų. Kita vertus, Gigis ypatingai aukštais pasiekimais neblizgėjo, štai dabar kuriam laikui ir visai iškrito, o jaunų ir labai perspektyvių konkurentų aplink galime suskaičiuoti nemažai.
Prieš Korsikos varžybas sklido tylus gandas, kad Sebastieno Liobo tikslas – savo namų ralyje nugalėti visuose be išimties greičio ruožuose. Bet nepanašu, kad Sebas realiai to siekė. Pergalė varžybų finiše, taškai ir saugumas buvo svarbiau. Kai pirmauji 50 sekundžių, galima šiek tiek „numušti tempą“ ir leisti nugalėti, pavyzdžiui, Diuvaliui. O Pasaulio čempionu šiame ralyje tapo Liobo bendravardis Sebastienas Ožje (Sebastien Ogier). Tik ne „suaugusiųjų“ čempionate, o J-WRC. Beje, Ožje taip pat vairavo Citroen C4, tik parengtą pagal Super 1600 klasės reikalavimus. Jis šiais metais debiutavo J-WRC ir buvo aiškus lyderis. Dar viena kylanti žvaigždė.
Viename greičio ruože septintuoju finišavęs Heningas Solbergas (jam tai aukšta pozicija) išreiškė viltį, kad serviso zonoje mechanikams pavyks pataisyti ir jo vairavimo stilių. Turbūt sutiksite, kad jei linksmasis Heningas ateinančiais metais nevažiuos WRC, bus gaila. Panašus į Gallio atvejis.
Keliomis eilutėmis aukščiau ne atsitiktinai paminėjau Diuvalį. Dabar jis buvo paprašytas gelbėti Ford komandą nuo ‚krešmeikerio“ Latvalos labai panašiai, kaip 2005-aisiais Sainzas gelbėjo Citroen komandą nuo jo paties. Istorija kartojasi? Įdomu štai kas: šioje varžybų poroje liko šiek tiek įslaptintas tikrasis Fransua potencialas. Taip, jis nepavijo Liobo. Bet demonstravo, kad galėtų važiuoti greičiau, nei Hirvonenas, tik to nedaro, nes negalima. Be to, atidžiai žiūrint, stebint veiksmus prie vairo, matėsi, kad Diuvalis automobiliu pasitiki mažiau, nei, pavyzdžiui, tas pats Hirvonenas ar Liobas. Nenuostabu šitiek laiko nedalyvavus varžybose. Be to, tiek Hirvonenas, tiek Diuvalis patvirtino, jog Ford Focus RS WRC nėra labai gerai suderintas asfaltui automobilis. Tai gal po keleto varžybų, tinkamai suderinus automobilį ir nesuklydus renkantis padangų gumos mišinio sudėtį, Diuvalis galėtų bandyti ant asfalto „kąsti“ Sebui? Klausimas neskamba beviltiškai, ar ne?
O dabar prisiminkime varžybų pabaigą. 13-jame greičio ruože Mikko Hirvonenui teko keisti ratą, jis iš karto nusirito į penktąją vietą (3:26.7 s nuo lyderio). Dar dvi vietos žemyn – ir Liobas (nelaukiant čempionato pabaigos) tampa čempionu. Bet keturioliktajame GR prakiūra Petterio Solbergo Imprezos ratas ir Mikko palypėja viena vieta aukštyn. Dabar jį nuo antrosios vietos skiria du Ford ekipažai: F. Diuvalio (BP Ford Abu Dhabi) ir J. M. Latvalos (Stobart Ford). Pirmieji penki lentelėje:
1. S. Liobas
2. F. Diuvalis +1:24.0
3. J. M. Latvala +1:58.1
4. M. Hirvonenas +3:27.3
5. P. Solbergas +3:42.2
Ir ką gi? Visi to laukė, bet (ko gero) tikėjosi, kad neįvyks... Visgi įvyko. „Staiga“ į paskutinio GR starto laiko kontrolės zoną F. Duvalis atvažiavo per anksti, už ką gavo dviejų minučių laiko baudą, o Jari – Matti Latvala į tą patį startą pavėlavo, „prisiskaitydamas“ pusantros minutės baudą. Tokiu būdu Ford komandos bosas Malkolmas Wilsonas „savo kumščiu“ pakylėjo Hirvoneną į antrąją vietą. Panašu, kad diskusijos tarp Wilsono, Hirvoneno, Latvalos ir Diuvalio būta karštos. Kažkuriuo momentu Mikko net spėjo pareikšti žurnalistams, kad jis nenori jokių komandinių taktikų, yra taip, kaip yra. Bet – komandos interesai svarbiau. Palyginkite aukščiau pateiktą lentelę su rezultatais po varžybų finišo:
1. Sebastienas Liobas
2. Mikko Hirvonenas +3:24.7
3. Fransua Diuvalis +3:31.6
4. Jari – Matti Latvala +3:37.5
5. Petteris Solbergas +5:35.4
6. Chrisas Atkinsonas +6:10.4
7. Urmo Aava +7:25.2
8. Metju Wilsonas +9:02.2
9. Madsas Ostbergas +9:13.3
10. Barry Klarkas (Barry Clark) +13:38.3
Tai yra, Malkolmas Wilsonas „padarė tvarką“, pristabdydamas šį kartą net dviejų Ford komandų ekipažus, kad Hirvonenas užliptų į antrąją vietą. Vardan čempioniško tikslo. Bet nemalonu visiems. Tiek konkurentams, tiek prisistabdžiusiems, tiek Mikko Hirvonenui. Matyt, ir pačiam Malkolmui. Įdomu, ar ir šį kartą FIA nutylės? Nes darosi jau nepanašu į sportą.
Na, o netrukus stebėsime kovas dvejose paskutinėse šių metų WRC čempionato varžybose, Japonijos ir Didžiosios Britanijos raliuose. Vargu ar jie nulems kokius nors netikėtus pokyčius, bet, manau, bus gražu.
Arturas Jucaitis
Grįžti į naujienų sąrašą
Atsiliepimai (17)
Palikite savo atsiliepimą
Visos teisės saugomos